Pastaraisiais mėnesiais internete pasirodė straipsnių apie Lietuvoje nesąžiningai renkamus socialinio tinklo „Facebook“ grupių fanus, kuomet neapdairūs vartotojai prieš savo valią tampa vieno ar net daugelio puslapių gerbėjais. Rinkos dalyvių teigimu, šiuo metu lietuviškas „Facebook“ yra fanų rinkimo stadijoje, o atsiperkančias akcijas ir kampanijas šiame socialiniame tinkle galima daryti tik surinkus pakankamai didelį gerbėjų skaičių.

Tinklalapis zurnalistika-kitaip.lt vasarį atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad kai kurios „Facebook“ grupės įvairių įrankių pagalba nieko neįtariančius vartotojus padaro dar 5-7 grupių fanais. Tarp tokių pavyzdžių minimos sensacingą medžiagą pažiūrėti siūlančios grupės, prie kurių prisijungę vartotojai yra vedami į „Facebook“ dizainą imituojančius suklastotus puslapius, o juose prašomi nuspausti mygtukai prijungia prie dar daugiau grupių.

Komunikacijos planavimo agentūros „Publicum Media“ sukurto lietuviško „Facebook“ analizės įrankio veidaknyge.lt duomenimis, kai kurios šio socialinio tinklo grupės per mėnesį gerbėjų skaičių užaugina ir dešimtimis tūkstančių. „Publicum Media“ projektų vadovo Arnoldo Rogoznyj teigimu, lietuviškame „Facebook“ įmonės ir prekių ženklai kol kas siekia surinkti kuo didesnes fanų bazes, o tik tuomet būtų galima daryti įvairias akcijas ir kampanijas, kurios iš tikrųjų atsipirktų.

„Surinkti tūkstančius fanų nėra taip lengva. Savanoriškai ne kiekvienas tampa santechnikos prekių ar užkandinės gerbėju, tad tenka pasitelkti įrankius, kurie neatitinka „Facebook“ taisyklių arba yra ir iš tikrųjų įžūliai apgaudinėjantys. Apgauti galima įvairiais būdais: pasiimant daugiau nei reikia asmeninės informacijos iš vartotojo, be vartotojo žinios už jį „palike’inant” daugiau nei vieną puslapį ir pan. Dažniausiai į tokias pinkles pakliūva vaikai ir tie, kurie susigundo prieštaringa ar šokiruojančia informacija“, – komentuoja A. Rogoznyj.

Pasak jo, masinio vartojimo prekių komunikacijai fanų skaičius yra svarbesnis nei tai, kokie yra grupės fanai. Be to, tik turint didelį skaičių fanų galima investuoti į brangius Facebook sprendimus. Kita vertus, apgaulingai surinkti „Facebook“ gerbėjai dažnai nežino „mėgstantys“ tam tikrą grupę, tad pamatę jos žinutę jie gali susierzinti, o pats prekės ženklas šitaip gali rizikuoti savo reputacija.

„Manau, kad iš 50 didžiausių lietuviškų prekių ženklų „Facebook“ mažai yra tokių, kurie pasinaudojo šiomis nesąžiningomis technikomis. Dauguma jų surinko fanus sąžiningai komunikuodami. Žinoma tokie puslapiai kaip „Filmai.in“ arba „Mokslo įdomybės“ per labai trumpą laiką surinkę daugiausiai „Facebook“ fanų verčia abejoti jų sąžiningumu, – teigia A. Rogoznyj.

Migruoja ir skaičiuoja

Ne kartą rašyta, kad pastaraisiais metais verslas pradėjo masiškai kurti savo puslapius „Facebook“ tinkle ir per juos „būti arčiau vartotojo“. Šių rinkodaros sprendimų atsiperkamumą ne visuomet yra lengva apskaičiuoti, kartais jie baigiasi ir nesėkmėmis.

A. Rogoznyj teigimu, norint visiškai prižiūrėti net ir mažos organizacijos „Facebook“ komunikaciją, reikia atskiro etato ar bent pusės.

„Įmonės „Facebook“ komunikacijos tvarkymas prasideda strategijos planavimu – ką ta bendrovė nori pasakyti būdama „Facebook“, ar tik būti dėl buvimo? Tuomet reikia išskirti resursus – žmogus, kuris žino kas vyksta, privalo nuolat sekti vartotojų veiksmus, bendrauti, atsakinėti į užklausimus. „Facebook“ skirtas bendravimui, tad reikia pasiruošti tai daryti 24 valandas per parą visą savaitę. Galima išskirti etatą įmonės viduje arba samdyti specialistų paslaugas, kurios gali atsieiti nuo 1000 iki 10000 Lt per mėnesį priklausomai nuo užsibrėžtų tikslų“, – dėsto A. Rogoznyj.

Pasak jo, komunikacijos „Facebook“ rezultatai gali būti matuojami „Like“ skaičiumi, vartotojų įsitraukimu (komentarų, dalijimosi ir kito įsitraukimo bei bendro fanų skaičiaus santykis procentine išraiška), kitais konkrečiais kiekybiniais (programų įsirašymų ar anketų užpildymų skaičiumi) ar kokybiniais (fanų pasitenkinimu, ypatingais komentarais, žmogiškaisiais ištekliais) rodikliais.

DELFI jau citavo Jungtinės Karalystės žurnalo „Wired“ redaktorių Beną Hammersley, kurio nuomone, „Like“ ar komentarų skaičius neturėtų būti „valiuta“, o tikroji buvimo šiame tinkle vertė verslui yra galimybė geriau girdėti vartotojų nuomonę bei į ją atsižvelgti.